Per pirmuosius COVID-19 pandemijos metus Lietuvos visuomenės pilietinė galia ūgtelėjo, rodo Pilietinės visuomenės instituto (PVI) atliktas 2020 m. Pilietinės galios indekso (PGI) tyrimas. 2020 m. indekso vidutinė reikšmė kilo iki 41,3 balo iš 100 galimų, taip aplenkdama ir 2019 m. fiksuotą iki tol aukščiausią, 39,7 balų reikšmę.
Daugiausia toks teigiamas pilietinės galios indekso pokytis yra nulemtas vienos iš keturių sudėtinių dimensijų – pilietinio aktyvumo. Jį atspindintis pilietinio aktyvumo indeksas įgyja aukščiausią vidutinę reikšmę nuo pat 2007 m., lygią 44,0 balams iš 100 galimų (palyginimui, 2019 m. ji siekė 33,8 balo). Pirmaisiais koronaviruso pandemijos metais paaugo Lietuvos gyventojų įsitraukimas į didžiąją dalį iš 19 vardintų pilietinių veiklų. Reprezentatyvios apklausos metu didžiausias ūgtelėjimas – atitinkamai 22 proc., 13 proc. ir 8 proc. – fiksuotas įsitraukime į tris populiariausias veiklas: aukojimą (61 proc. tai dariusių 2020 m.), dalyvavimą vietos bendruomenės veikloje (39 proc. įsitraukusių) bei aplinkos tvarkymo talkose (40 proc.). 2020 m. taip pat ženkliau augo gyventojų įsitraukimas į tokias veiklas kaip bendravimas su žurnalistais ir kitais nuomonės formuotojais ar asmeninis rašymas, kalbėjimas viešojoje erdvėje (tai darę 2020 m. PGI tyrimo apklausoje nurodė 11 proc.), kreipimasis į policiją, mokesčių inspekciją, vaiko teisių tarnybą ar į kitas valstybės kontroliuojančias institucijas pranešant apie įstatymų pažeidimus (17 proc. apklausoje tai nurodžiusių). Apskritai, per pirmuosius pandemijos metus ženkliai mažiau žmonių nei anksčiau nurodė nedalyvavę nei vienoje iš vardintų 19-kos veiklų: tokių 2020 m. apklausoje – 22 proc., o prieš metus bei dar anksčiau, 2016 m., buvo 36 proc.
Didesni pokyčiai per 2020 m. įvyko ir pilietinės įtakos dimensijoje. Pilietinės įtakos suvokimas visuomenėje, smarkiai išaugęs 2016 m. ir dar labiau paūgėjęs fiksuotas 2019 m., per paskutiniuosius metus sumenko: pilietinės įtakos suvokimo indekso vidutinė reikšmė per metus nukrito nuo 61,2 balo iš 100 galimų iki 55,7 balo. Šis krytis žymi grįžimą į, tiesa, lyginamojoje perspektyvoje nuo 2007 m. – pakankamai aukštą, 2016 m. situaciją. Verta pastebėti, kad pandemijos metais gyventojų akyse krito visų apklausoje prašomų įvertinti grupių įtaka viešųjų sprendimų priėmimo procesui (atskirų nacionalinių ir vietinių valdžios institucijų, žiniasklaidos, verslininkų ir kitų, tačiau labiausiai – nevyriausybinių, visuomeninių organizacijų ir bendruomenių). Galbūt tam įtakos turėjo nenumatytų aplinkybių apribota daugelio veikėjų savarankiška galia. Kita vertus, galbūt ir ankstesniais metais fiksuotas pilietinės įtakos augimas ar jį lėmusios priežastys visgi pasirodė nesą itin tvarūs. Dar iš kitos pusės žvelgiant, šį pokytį tenka vertinti ir su šiokia tokia atsarga dėl metodologinių priežasčių – tokia atsarga reikalinga dėl pandemijos ir karantino apribojimų tekus 2020 m. PGI tyrime laikinai keisti reprezentatyvios apklausos interviu atlikimo būdą – iš tiesioginio interviu į apklausą telefonu – bei atitinkamai šiek tiek koreguoti imtį bei klausimų formuluotes.
Likusios dvi pilietinės galios indekso dimensijos bendrai imant per 2020 m. kito nedaug.
2020 m. Pilietinės galios indekso tyrimas šalia įprastųjų dimensijų matavo ir Lietuvos visuomenės organizacinę narystę bei savanorystės apimtis pirmaisiais pandemijos metais. Apklausos metu įvairioms organizacijoms, draugijoms ar sambūriams nurodė priklausantys 53 proc. respondentų. 21 proc. iš jų įvardino vieno tipo organizaciją(-jas), kurioje(kuriose) dalyvauja, 14 proc. – dviejų tipų, 17 proc. – trijų tipų ir daugiau. Lyginant tokius duomenis su 2016 m. surinktaisiais, galima matyti, kad nedalyvaujančiųjų nė vienoje organizacijoje ženkliai, 20 proc., sumažėjo (2016 m. tokių buvo 67 proc.). Kartu – 12 proc. padaugėjo stipriausiai įsitinklinusių, tai yra, dalyvaujančiųjų trijuose ir daugiau tipų organizacijų (2016 m. tokių buvo 6 proc.). Tai pozityvūs mūsų visuomenės pokyčiai, leidžiantys kalbėti apie palankesnę aplinką pilietiniam veiksmui – egzistuojančius ir stiprėjančius tinklus bendram veiksmui, su įvairiomis laisvanoriškomis organizacijomis siejamas solidarumo normas.
Populiariausia organizacinė narystė šiuo metu – vietos bendruomenių organizacijose. Joms priklausantys nurodė 23 proc. respondentų ir tai yra 17 proc. daugiau nei prieš ketverius metus (tuomet vietos bendruomenėms priklausantys nurodė 6 proc.). Nemažai Lietuvos gyventojų jungiasi ir į su gyvenamąja vieta, nekilnojamu turtu ar ugdymo įstaigomis susijusias organizacijas – daugiabučių, sodininkų, gyvenamų namų bendrijas, mokyklos tėvų komitetus ir pan. (18 proc.), taip pat – į laisvalaikio, pomėgių, sporto, turizmo draugijas (17 proc.).
Pagal atlikto tyrimo duomenis, pandemijos ir jos metu paskelbtų dviejų karantinų metu savanoriavo 9 proc. Lietuvos gyventojų (dalyvavo tokioje veikloje, už kurią negaunamas finansinis atlygis ir kuri yra naudinga bendruomenei, .t.y. ne giminaičiui, kaimynui ar draugui). Iš šių savanorių tik trečdalis savanoriavo reguliariai (bent kartą per savaitę ar bent kartą per mėnesį). Daugiausia respondentų savanoriavo retkarčiais, prisidėdami prie tuo metu organizuojamų akcijų. Tyrimo duomenys rodo, kad karantino metu itin mažai atsirado naujų savanorių, kurie neturėjo savanorystės patirties iki pandemijos. Dauguma 2020 metais savanoriavusių respondentų turėjo priešpandeminę savanoriavimo patirtį: daugiau nei pusė jų teigė, kad per pandemiją savanoriavo tiek pat, kiek ir anksčiau, ir tik mažiau nei penktadalis nurodė, kad pradėjo savanoriauti mažiau nei per pandemiją. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad 36 proc. tų respondentų, kurie nesavanoriavo 2020 metais, bet yra savanoriavę anksčiau (iš viso jie sudarė 18 proc. apklaustųjų), teigė, kad nustojo savanoriauti per pandemiją. Tuo metu nesavanoriaujantieji ir neketinantys to daryti ir toliau sudaro didžiausią dalį visų respondentų – 54 proc., ir ši dalis reikšmingai nekinta lyginant su ankstesniais metais.
Plačiau apie 2020 m. PGI tyrimą:
- Pagrindiniai tyrimo rezultatai skaidrėse (pdf);
- Pranešimas žiniasklaidai (pdf);
- Tyrimo ataskaita (pdf).
2020 m. Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso tyrimą finansavo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2020 metų Pilietinės galios indekso tyrimui telefonu atliko UAB „Eurointegracijos projektai“.
Grįžti į pagrindinį Pilietinės galios indekso tyrimo puslapį.