Pilietinės visuomenės institutas – tai viešosios politikos tyrimų, visuomenės informavimo ir edukacinių projektų įgyvendinimo centras. Pilietinės visuomenės institutą 2004 m. vasarą įsteigė Atviros Lietuvos ir Valdo Adamkaus fondai.
Pilietinės visuomenės instituto vizija – stipri pilietinė visuomenė, sudaryta iš savarankiškų, aktyvių ir politinei bendruomenei lojalių asmenų.
Civitas – lotyniškas žodis, nusakantis ir piliečių bendriją, ir valstybę.
Civitas – tai valstybė, suvokiama kaip piliečių bendrija.
Ženklas sukurtas remiantis emblema iš XVII amžiaus knygos
„Šiandien nėra svarbesnio uždavinio už pilietinės tvarkos atkūrimą tose visuomenėse, kur visagalė valstybė tą tvarką pavertė griuvėsiais. Būtų klaida manyti, kad valdžia gali atlikti šį uždavinį. Pilietinė visuomenė gimsta iš spontaniškų ir žmogiškų laisvos tautos veiksmų… Moralinį visuomenės audinį lengviau sunaikinti, negu kruopščiai jį sukurti ir perduoti iš kartos į kartą. Nėra jokios abejonės, kad laisvė ilgai netvers, jei nebus imtasi šio uždavinio.“
Nigel Ashford, Laisvos visuomenės principai
Gervė, laikanti akmenį, klasikinės politinės kultūros tradicijoje nuo Antikos iki Švietimo laikų – tai pilietinio budrumo ir pilietinės atsakomybės simbolis. Pasak Antikos padavimo, gervių būrys prieš eidamas gulti pasiskirdavo vieną iš jų budėti, kad naktį jų miegančių kas nors nemačia neužpultų. Paskirtoji budėti gervė pasiimdavo į nagus akmenį – jeigu užmigtų, iškritęs akmuo čia pat ją ir vėl pažadintų.
****
Instituto veiklos tikslai:
— stiprinti pilietinę visuomenę, aktyviai prisidėti diegiant ir įtvirtinant demokratines bei pilietines vertybes;
— teikti visuomenei objektyvią ir patikimą su viešąja politika susijusią informaciją;
— tvirtinti ir ginti viešajame gyvenime pilietinės visuomenės idėją bei principus;
— padėti piliečiams sąmoningai ir aktyviai dalyvauti viešojoje veikloje, naudotis savo pilietinėmis laisvėmis ir teisėmis.
Veiklos uždaviniai:
— stebėti, analizuoti ir prognozuoti pilietinės visuomenės raidos tendencijas;
— atskleisti bei slopinti pilietinei visuomenei neigiamą įtaką darančius veiksnius;
— diegti politinės kultūros, grindžiamos pagarba pilietinei visuomenei, standartus ir procedūras;
— inicijuoti diskusijas dėl tolesnių Lietuvos strateginių prioritetų ir viešosios politikos gairių;
— skatinti kritinio, argumentuoto ir analitinio diskurso įsitvirtinimą viešajame Lietuvos gyvenime;
— skatinti pilietinio sąmoningumo, aktyvumo ir visuomeninio asocijavimosi įgūdžius.
Institutas veikia šiomis kryptimis:
Skatina pilietines iniciatyvas ir stiprina visuomenės pilietiškumą:
— siekia partnerystės tarp mokslininkų, politikų, verslo atstovų, žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų, vietos bendruomenių, tarp skirtingų interesų grupių;
— įtakoja įstatymų leidybos ir politinius sprendimus, vykdydamas atskirų teisės aktų bei viešosios politikos sričių analizę ir teikdamas ta analize pagrįstus siūlymus;
— kaupia pilietinės visuomenės plėtros patirtį.
Analizuoja viešąją politiką:
— stebi, analizuoja ir tiria Lietuvos viešąją politiką bei politinę kultūrą; ieško naujų eurointegracijos galimybių ir pristato jas visuomenei;
— vertina geriausios praktikos Europoje ir pasaulyje pavyzdžius bei jų tinkamumą Lietuvai;
— atlieka lyginamuosius pokomunistinių šalių tyrimus;
— analizuoja globalizacijos iššūkius pilietinei visuomenei.
Gina pilietinės visuomenės idėją viešajame gyvenime:
— viešai išsako nuomonę aktualiais pilietinės visuomenės raidos klausimais;
— padeda įvairioms interesų grupėms ginti pilietinės visuomenės idėją;
— inicijuoja viešas diskusijas ir debatus;