- balandžio 29, 2016
- Naujienos
Pokyčius savivaldoje, susijusius su tiesioginiais mero rinkimais, Lietuvos gyventojai vertina palankiai, tačiau siekiant didesnio gyventojų įsitraukimo į vietos reikalų tvarkymą – reikalingi tolimesni žingsniai.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad palankiai tiesioginius merų rinkimus tebevertina didžioji dalis gyventojų – 2015 m. rugsėjį Pilietinės visuomenės instituto užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos duomenys rodė, jog 81 proc. Lietuvos gyventojų labiau ir labai teigiamai vertina galimybę tiesiogiai rinkti merą, iš jų 44 proc. visišką pritarimą šiai galimybei nurodė 10 balų skalėje pasirinkdami kraštutinį 1 balo atsakymą „labai teigiamai“. Savo ruožtu skeptiškiau tiesioginius mero rinkimus vertino beveik penkiskart mažiau – 17 proc. gyventojų.
Kartu su tiesiogiai išrinktais merais siejama daugiau lūkesčių, jų veikla šiek tiek akyliau stebima – savo miesto ar rajono mero veikla labiau ar labai domisi 35 proc. šalies gyventojų, o 49 proc. ši veikla labiau neįdomi ar visai neįdomi, rodo 2016 m. vasario mėn. atliktos apklausos duomenys. Savivaldybės tarybos veikla atitinkamai labiau ar labai domisi 30 proc., mažiau domisi ir visai nesidomi 53 proc. respondentų.
„Nors įprastai iš apklausų duomenų matome, jog gyvenamosios vietovės naujienomis Lietuvos gyventojai domisi daug labiau nei, pavyzdžiui, verslo, ekonomikos, politinio gyvenimo – t.y., jas sužinoti kasdien rūpi 9 iš 10 gyventojų, aptariamų apklausų duomenys išryškina, jog vietos valdžios veikla domisi tik maždaug vienas iš trijų. Tokie duomenys signalizuoja, jog priimami mus liečiantys viešieji sprendimai, nepaisant vykdomų reformų, mums, kaip visuomenei, vis dar yra mažai aktualūs net savivaldos lygmeniu. Taigi siekdami stiprios, laisvos visuomenės ir į gyventojų poreikius labiau atsižvelgiančių valdžios institucijų, tiesioginių merų rinkimų reforma neturėtume pasitenkinti. Mūsų savivaldai reikia pokyčių dar labiau priartinant sprendimų priėmimo procesus prie žmonių, o visuomenei – požiūrio keitimo, įsisąmoninant, kad tai, kas vyksta savivaldybėje ir kitose valdžios institucijose liečia mus pačius, kad viešųjų sprendimų priėmimas – domėjimasis juo, dalyvavimas jame – mūsų pačių reikalas ir atsakomybė“ – sako Ieva Petronytė, Pilietinės visuomenės instituto direktorė, VU TSPMI dėstytoja.
Būdai, kaip stiprinti vietos savivaldą ir kaip įtraukti gyventojus į viešųjų reikalų svarstymą, buvo aptarti Pilietinės visuomenės instituto rengtoje viešojoje konsultacijoje „Kaip priartinti vietos savivaldą?“, vykusioje 2016 m. balandžio 22 d. Vilniuje. Su diskusijos ir pasiūlymų santrauka susipažinti galima Pilietinės visuomenės instituto puslapyje.
Duomenų šaltinis: Pilietinės visuomenės instituto užsakymu 2015 m. rugsėjo ir 2016 m. vasario mėn. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos. Apklausti atitinkamai 1002 ir 1003 vyresni nei 18 m. Lietuvos gyventojai. Daugiapakopė, tikimybinė respondentų atranka parengta taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas.
Daugiau informacijos: Ieva Petronytė, ieva@civitas.lt, tel. 8 672 21668