„Norint įveikti Lietuvoje įsigalėjusį bejėgiškumo jausmą – nuostatą, kad „nuo mūsų niekas nepriklauso“ – reikėtų pradėti nuo savivaldos stiprinimo. <…> Savivaldos sustiprinimas ir perkėlimas arčiau žmonių galėtų pralaužti tą uždarą ratą, kai piliečiai nieko nedaro, nes netiki savo galiomis, o nieko nedarydami tik dar labiau sustiprina savo tikėjimą, kad padaryti nieko negalima“, – teigė Pilietinės visuomenės instituto inicijuotos ir 2005-2006 metais atliktos studijos „Neatrasta galia“ autorės.
Tokia, išsamiais visuomenės tyrimais pagrįsta, išvada verčia klausti, kodėl šiandienos Lietuvoje veikianti savivaldos sistema neleidžia lietuviams būti ir jaustis savo vietovės, savo krašto, savo valstybės šeimininkais? Ko lietuviškajai savivaldai stinga? Ar ji atitinka mūsų visuomenės lūkesčius ir kitose Europos Sąjungos šalyse veikiančius savivaldos modelius? Kaip mūsų savivaldos sistema turėtų būti keičiama, kad lietuviai pajustų, jog bendri reikalai yra jų valioje, kad įgytų galių, būtinų šiems reikalams tvarkyti?
Šiuos klausimus aptaria Pilietinės visuomenės instituto iniciatyva atliktas savivlados tyrimas „Savarankiškos visuomenės link?“. Jo autoriai – Prancūzijos socialinių mokslų universiteto asocijuota mokslininkė, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentė dr. Jurgita Mačiulytė ir Teisės instituto direktoriaus pavaduotojas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Petras Ragauskas – nagrinėja savivaldos būklę Lietuvoje sociologijos, visuomeninės geografijos ir teisės požiūriais. Autoriai rėmėsi ir dr. Lauros Stračinskienės pateiktomis įžvalgomis. Tikimės, kad ši studija, joje išdėstyti argumentai ir rekomendacijos viešajai politikai sulauks tiek visuomenės, tiek politikų dėmesio ir prisidės prie lietuviškos savivaldos stiprinimo – savarankiškos lietuvių visuomenės kūrimo.
Studijos „Lietuvos savivalda: savarankiškos visuomenės link?“ santrauką rasite čia.