2005 metais PVI užsakymu atlikto Lietuvos pilietinės visuomenės tyrimo duomenys parodė, kad pagrindinė Lietuvos gyventojų pilietinio ir politinio pasyvumo priežastis – ne abejingumas pilietiniams reikalams, bet netikėjimas savo galiomis ir dalyvavimo viešojoje veikloje tradicijų stoka. Gyventojai netiki ne tik, kad galėtų paveikti socialinius, politinius procesus šalyje, bet netiki galį ką nors keisti net savo gyvenamojoje vietovėje. Seniūnija, atitikdama natūralias, tradiciškai ir geografiškai susiklosčiusias bendruomenės ribas, galėtų būti svarbiausia demokratijos „mokykla“ ir pirmoji jungtis tarp piliečių ir valdžios. Šiame seniūnijos lygmenyje, kur žmonės vieni kitus pažįsta, kur juos vienija bendri interesai, bendra patirtis ir bendros problemos, piliečiai galėtų patys imtis spręsti svarbiausius klausimus ir pajusti tikrosios savivaldos galią. Vis dėlto 2006 metais PVI užsakymu atlikta Lietuvos savivaldos būklės analizė rodo, kad šiuo metu veikiančios pirmosios grandies savivaldos Lietuvoje faktiškai nėra. Vienas pamatinių savivaldos principų – gyventojų dalyvavimas – menkai teužtikrintas. Iki šiol vietinių bendruomenių nariai neturi aiškaus atstovavimo mechanizmų, bendruomenių bei atskirų piliečių dalyvavimas formuojant ir įgyvendinant vietos politiką yra minimalus. Itin didelė gyventojų dalis mano, kad negali daryti įtakos savivaldybės sprendimams.

Taigi seniūnijos tarybų, numatytų LR savivaldos įstatyme, rinkimų įteisinimas bei galių išplėtimas galėtų būti svarbus žingsnis piliečių įgalinimo linkme. Keliose seniūnijose tokios tarybos jau yra sudarytos, vis dėlto realus jų vaidmuo kol kas tėra labai menkas, tad būtina jas stiprinti. Vietos bendruomenėse demokratiškai išrinkus seniūnijų tarybas ir suteikus gyventojams teisę per išrinktas seniūnijos tarybas patiems spręsti savo bendruomenės reikalus, kartu jiems būtų suteikta ir pilietinė atsakomybė. Savivaldos sustiprinimas ir perkėlimas arčiau žmonių galėtų pralaužti visuomenėje susiformavusį uždarą netikėjimo savo galiomis – neveiklumo ratą.

Įgyvendinant projektą keturiose atrinktose seniūnijose (Giedraičių ir Videniškių Molėtų rajone ir Taujėnų bei Želvos Ukmergės rajone) atliekamas vietinės savivaldos stiprinimo eksperimentas. Dviejose seniūnijose (Ukmergės rajone) bus surengti rinkimai į seniūnijos tarybas (sudaromas iš 5-7 bendruomenės atstovų). Kitose dviejose (Molėtų rajone), kuriose jau yra išrinktos seniūnijos tarybos, šios bus sustiprintos. Eksperimente veikiama dviem pagrindinėmis kryptimis. Pirma, savivaldybių tarybų sprendimu išrinktoms seniūnijų taryboms siekiama suteikti galią priimti kai kuriuos sprendimus, susijusius su bendruomenės reikalais, turėsiančius daugiau nei patariamąjį pobūdį (šiuo metu Vietos savivaldos įstatymas numato, kad seniūnijų tarybos gali priimti tik rekomendacinio pobūdžio sprendimus). Seniūnijų tarybos savarankiškai parengtų darbo programą ir priimtų sprendimus, kokioms seniūnijos veikloms, susijusioms su bendruomenės reikmėmis ir problemų sprendimu, turi būti paskirstytos seniūnijos lėšos. Seniūnas už lėšų panaudojimą būtų atskaitingas seniūnijos tarybai. Antra pagrindinė veiklos kryptis – seniūnijos tarybų ryšių su vietiniais gyventojais užtikrinimas. Pagrindinis projekto uždavinys – užtikrinti ekspertų (sociologų ir politologų, viešųjų ryšių specialistų) pagalbą konsultacijų forma eksperimente dalyvaujančioms savivaldybėms, seniūnijoms ir seniūnijų taryboms.

Šiuo projektu visų pirma siekiama paskatinti gyventojus įsitraukti ir aktyviau dalyvauti vietinės savivaldos procesuose seniūnijų lygmenyje, taip stiprinant vietos demokratiją ir pilietiškumo raiškos būdus (gyventojų santykius su vietine valdžia, jų dalyvavimą, domėjimąsi vietiniais reikalais, valdžios ir vietinės bendruomenės pasitikėjimu grindžiamus ryšius), gyventojų politinio dalyvavimo kultūrą. Taip pat norima patikrinti galimus žemutinės savivaldos grandies stiprinimo modelius – renkamas seniūnijos tarybas, įgalintas savivaldybių tarybų priimti tam tikrus sprendimus, susijusius su seniūnijos reikalais.

Tikimasi, kad įgyvendinus projektą, seniūnijų tarybų veikla sustiprins savivaldą seniūnijų lygmenyje: pagerės gyventojų interesų atstovavimas priimant sprendimus savivaldos institucijose, gyventojų informavimas apie priimamus sprendimus, išaugs pasitikėjimas vietinės valdžios institucijomis, padidės pačių gyventojų domėjimasis vietos savivaldos klausimais, jų dalyvavimas vietos savivaldos procesuose, taip pat – pasitikėjimas savo galiomis paveikti vietinės valdžios sprendimus, sustiprės bendruomeninis identitetas. Kartu šis įgyvendintas projektas suteiks galimybę įvertinti Lietuvos gyventojų galimybes ir pasirengimą įsitraukti ir aktyviau dalyvauti vietinės savivaldos procesuose seniūnijų lygmenyje bei galimus šios žemutinės savivaldos grandies stiprinimo modelius. Šio eksperimento pagrindu bus parengtos konkrečios rekomendacijos vietos savivaldos reformai (tokia reforma padėtų įveikti dabartinį fizinį ir funkcinį atotrūkį tarp vietos valdžios ir gyventojų bei leistų sumažinti bendruomenių neveiksmingumą, tiesiogiai susijusį su menku jų savarankiškumu).

Projektą „Lietuvos gyventojų dalyvavimo savivaldos procesuose stiprinimas seniūnijų lygmenyje“ rėmė Nyderlandų karalystės ambasada Vilniuje.

• Pavadinimas: Savivaldos stiprinimas ir vietos bendruomenių įgalinimas

• Data: 2007 gegužės - 2008 balandžio

• Kategorija: Piliečių švietimas ir įgalinimas, Projektai