Lietuvos visuomenės vertybių tyrimas liudija, kad Lietuvoje išlieka labai didelė visuomenės parama „stiprios rankos“ politikai. Beveik pusė (46,6 proc.) Lietuvos gyventojų mano, jog mūsų šaliai yra labai tinkama arba greičiau tinkama politinė sistema su stipriu lyderiu, kurio nevaržo nei parlamentas, nei rinkimai. Tik 34 proc. mano, kad toks valdymas Lietuvai netinka. Likusi gyventojų dalis (19,3 proc.) šiuo klausimu nuomonės neturi.

Lyginamieji pilietinių ir politinių vertybių tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai Europoje yra tarp labiausiai linkusių į autoritarizmą. Pavyzdžiui, 1999/2000 m. atlikto Europos vertybių tyrimo duomenimis, pagal pritarimą stipraus lyderio valdžiai Lietuva lenkė visas Vidurio Rytų Europos šalis, išskyrus Rumuniją ir Latviją. Naujausi duomenys rodo, kad nuo 1999 metų iki dabar visuomenės parama autoritariniam lyderiui ne tik nesumažėjo, bet net ir išaugo: palaikančių „stiprios rankos“ politiką dalis, skaičiuojant nuo visų respondentų, padidėjo nuo 43,8 iki 46,6 proc. (arba nuo 56 iki 58 proc., skaičiuojant tik turinčiųjų nuomonę procentus), o nepalaikančių dalis liko panaši – apie 34 proc.

Šių metų rugsėjo mėnesį daryta apklausa rodo, kad daugiausia tvirtos rankos šalininkų yra tarp Liberalų demokratų partijos rėmėjų (66,7), o mažiausia – tarp Naujosios sąjungos (43,6 proc.) šalininkų. Tarp Darbo partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos rėmėjų stipraus lyderio, kurio nevaržo parlamentas ir partijos, šalininkų dalis yra panašiai aukšta – atitinkamai 55 ir 56,7 proc. Daugiausia demokratų, t.y. atmetančių „stiprios rankos“ politiką kaip Lietuvai netinkamą, yra tarp Naujosios sąjungos (50,9) ir Tėvynės sąjungos (48,9 šalininkų), o tarp Darbo partijos ir Socialdemokratų partijos rėmėjų tokių yra mažiausiai – tik apie 30 proc.

Pritariantieji „stiprios rankos“ politikai nevienodai pasiskirstę tarp įvairaus amžiaus grupių. Daugiausia stipraus lyderio šalininkų yra 40-49 m. ir virš 60 m. amžiaus grupėse, o kiek mažiau – tarp 30-39 m. amžiaus respondentų. Vos mažiau negu vidutiniškai stipraus lyderio idėją palaiko patys jauniausieji – 15-19 m. – respondentai. Tačiau jaunimo negalima pavadinti demokratijos rėmėjais, nes itin didelė šios amžiaus grupės respondentų dalis (beveik 28 proc.) neturi nuomonės dėl parlamentinės demokratijos pranašumo prieš autoritarinį valdymą. Įsidėmėtina, kad šiuo klausimu jaunimo ir vyresnio amžiaus grupių nuomonės iš esmės nesiskiria.

Apklausos duomenys paneigia stereotipinę nuomonę, kad daugiausia demokratų yra didžiuosiuose miestuose, o kaimo žmonės nusiteikę labiau autoritariškai. Duomenys rodo, kad kaimo vietovėse palaikančių „stiprios rankos“ politiką yra mažiau nei vidutiniškai (41,3 proc.), o daugiausia autoritarinį lyderį remiančių yra Vilniuje ir Šiauliuose – apie 59 proc. Labiausiai „demokratiški“ miestai yra Klaipėda ir Panevėžys: Klaipėdoje pritariančių stipraus lyderio valdžiai yra 44 proc., o nepritariančių – 49 proc., Panevėžyje atitinkamai 34 ir 43 proc.

Lietuvos visuomenės paramos autoritarizmui mastas ir priežastys bei kitų pilietinių vertybių tendencijos detaliai analizuojamos šiuo metu Pilietinės visuomenės instituto suburtos mokslininkų grupės rengiamame „Pilietinės visuomenės žemėlapyje“, kuris bus pristatytas visuomenei ateinančių metų pradžioje.