Lietuvių tolerancija bendrapiliečiams mąžta

  • vasario 2, 2006
  • Naujienos

Lietuvos visuomenėje nyksta tolerancija – svarbi modernios visuomenės vertybė. Tokią išvadą daro Pilietinės visuomenės instituto ekspertai, atlikę lyginamuosius šalies gyventojų vertybių tyrimus.

Pilietinės visuomenės instituto užsakymu 2005 m. pabaigoje „Baltijos tyrimų“ padarytos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų vertybinės apklausos duomenų analizė rodo, kad tolerancija kaip ugdytinas būdo bruožas lietuviams tampa vis mažiau svarbi: 1990 m. ją akcentavo 57 proc. respondentų, 1999 m. – 58 proc., 2005 m. – tik 53 proc. Maža to, pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai mažėja tolerancijos kitokios kilmės ir kultūros bendrapiliečiams. Kaip rodo tyrimo duomenys, nepakantumas svetimų kultūrų žmonėms per 1990-2005 metus gerokai sustiprėjo: nenorinčių gyventi kaimynystėje su bet kuriais kitataučiais dalis išaugo nuo 9 iki 20 proc., su žydais – nuo 18 iki 31 proc., su musulmonais – nuo 31 iki 51 proc., su  imigrantais (darbininkais užsieniečiais) – nuo 15 iki 34 proc., su čigonais – nuo 59 proc. iki 70 proc. Klaida būtų manyti, kad tokį žymų netolerancijos kitakilmiams bendrapiliečiams sustiprėjimą galėjo sukelti tyrimo laikotarpiu nutikę ypatingi įvykiai, ar kad tyrimas atspindėjo atsitiktines, „momentines“ žmonių nuotaikas. Mat nepakantumas stiprėjo gana nuosekliai ir išaugo visoms kitokios kilmės žmonių grupėms: tiek „naujiesiems imigrantams“, tiek istoriškai į Lietuvos kultūrą įaugusioms etninėms mažumoms.

Per pastaruosius šešerius metus sparčiai didėjo nepakanta ir kitokios elgsenos bendrapiliečiams: ne tik alkoholikams, narkomanams, anksčiau teistiems asmenims, bet ir daugiavaikėms šeimoms. Atsakydami į klausimą, su kuriomis iš išvardintų žmonių grupių nenorėtų gyventi kaimynystėje, teistus asmenis 1999 m. nurodė 64 proc., o 2005 m. – jau 77 proc. lietuvių, narkomanus – atitinkamai 88 proc. ir 96 proc., alkoholikus – 82 proc. ir 87 proc., sergančius AIDS – 55 proc. ir 70 proc. Nors gausios šeimos yra labiausiai toleruojama „kitokių“ žmonių grupė, bet nepakantumas joms taip pat išaugo. 1999 m. greta daugiavaikių šeimų nenorėjo gyventi tik 12 proc. respondentų, 2005 m. – jau 20 proc. Vienintelė socialinė grupė, kuriai visuomenės pakanta tolydžio didėjo, yra homoseksualai. 1990 m. su jais kaimynystėje gyventi nenorėjo net 87 proc. lietuvių, 1999 m. – jau tik 68 proc., 2005 m. – 66 proc.

Pilietinės visuomenės instituto ekspertų analizė rodo, kad nepakantumas kitokios kultūros (kitos tautybės ar tikėjimo) bendrapiliečiams būdingiausias menkesnio išsilavinimo, mažiau pasiturintiems, vyresnio amžiaus žmonėms. Pavyzdžiui, net 30 proc. vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių sakosi nenorį gyventi greta kitataučių, tarp jaunimo tokių – 17 proc. Kitų kultūrų bendrapiliečiams yra kur kas pakantesni miestiečiai nei kaimo žmonės: su kitataučiais kaimynystėje gyventi nenorėtų 16 % miestiečių ir 28 % kaimo žmonių, su imigrantais – atitinkamai 30 % ir 41 %, su žydais – 28 % ir 36 %.

Tuo tarpu netolerancija alkoholikams, narkomanams, teistiems asmenims labiau pasižymi geriau išsilavinę ir pasiturintys žmonės, kurie būtent stipriausiai akcentuoja toleranciją kaip ugdytiną savybę. Tokia nuostata veikiausiai sietina su tuo, kad labiau išsilavinę ir pasiturintys lietuviai žymiai jautriau žvelgia į savo socialinį saugumą ir gerovę, kuriems jaučia grėsmę iš deviantinio elgesio ir žalingų įpročių turinčių žmonių. Kaimo gyventojai, gana pakantūs žalingų įpročių turintiems kaimynams, yra gerokai mažiau nei miestiečiai tolerantiški homoseksualams ar sergantiems AIDS. Lietuvos kontekste savo pakantumu išsiskiria vilniečiai.

Nevienodu tolerantiškumu pasižymi skirtingų kultūrų lietuviai. Kaip ugdytiną bruožą toleranciją išskyrė 54 proc. lietuvių, 48 proc. rusų, 47 proc. lenkų ir 37 proc. kitos kilmės Lietuvos piliečių. Lietuvių kilmės piliečiai labiau už kitakilmius piliečius nenorėtų gyventi kaimynystėje su alkoholikais ir teistais žmonėmis. Lenkų kilmės lietuviai, lyginant su kitais, ypač nepageidautų kaimynų kitataučių, čigonų, homoseksualų ir gausių šeimų. Gana tolerantiški yra rusų kilmės lietuviai: jie mažiau už kitus linkę vengti kitataučių, anksčiau teistų ar sergančių AIDS kaimynų.

Skirtingų politinių partijų rėmėjai taip pat nėra vienodai tolerantiški savo bendrapiliečiams. Bendru tolerantiškumu išsiskiria Liberalų ir centro sąjungos šalininkai. Mažiausiai tolerantiški – Lenkų rinkimų akcijos rėmėjai: jų kur kas didesnis nuošimtis, nei kitų partijų šalininkų, nenorėtų gyventi greta kitataučių, žydų, čigonų, gausių šeimų. Teistiems asmenims, imigrantams labiausiai pakantūs Darbo partijos šalininkai. Sergantiems AIDS ir narkomanams pakančiausi Tėvynės sąjungos rėmėjai. Ir Tėvynės sąjungos, ir Darbo partijos šalininkai išsiskiria vienodai didele tolerancija kitataučiams: tik 17 proc. šių partijų rėmėjų teigia nenorį gyventi greta kitataučių bendrapiliečių (tarp Lenkų rinkimų akcijos šalininkų tokių – net 47 proc.). Gana dideliu nepakantumu pasižymi Krikščionių demokratų partijos rėmėjai. Jų, beje, mažiausias nuošimtis – tik 37 proc. – akcentuoja toleranciją kaip ugdytiną vertybę. Labiausiai tolerancijos ugdymo svarbą pabrėžia Lenkų rinkimų akcijos (69 proc) ir Tėvynės sąjungos (68 proc.) rėmėjai.