Dauguma lietuvių – 78 proc. – teigia, kad skurdas yra aktuali ar net labai aktuali Lietuvos problema. Taip pat didelė visuomenės dalis mano, kad dabartinė valdžia nesugeba reikiamai šios problemos spręsti, o piliečiai neturi galimybės paveikti šalies socialinės politikos. Tai parodė Pilietinės visuomenės instituto užsakymu šių metų spalį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kuria siekta sužinoti, kaip žmonės vertina skurdo problemą ir pastangas ją spręsti. Apklausą atliko visuomenės nuomonės ir tyrimų centras „Vilmorus“.

Paklausti, kaip dabartinei valdžiai sekasi mažinti skurdą Lietuvoje, 35 proc. respondentų nurodė, kad visiškai nesiseka, dar 31 proc. teigė, kad sekasi prastai. Tik 1 iš 10 lietuvių valdžios pastangas mažinti skurdą įvertino teigiamai. Šiuo klausimu sutarė įvairaus amžiaus gyventojai, kaimų, miestų ir didmiesčių žmonės, bedarbiai ir dirbantys, skirtingas pajamas turintys žmonės.

Pilietinės visuomenės instituto ekspertai atkreipia dėmesį į didelį politinį susvetimėjimą liudijančią tendenciją: dauguma gyventojų yra nusivylę ne tik valdžios pastangomis mažinti skurdą, bet ir savo galimybėmis paveikti valdžios vykdomą socialinę politiką. Net 80 proc. lietuvių teigia, kad eiliniai piliečiai greičiau neturi ar visiškai neturi įtakos šios srities valdžios sprendimams. Ypatingai pesimistiškai galimybes paveikti valdžios skurdo mažinimo politiką vertina žmonės, turintys aukštąjį išsimokslinimą (84 proc.), dirbantys gyventojai (86 proc.) ir vyresni žmonės (85 proc.).

Apklausoje taip pat buvo klausiama, ar Lietuvos valstybei geriau sektųsi spręsti skurdo problemas, jeigu jas sprendžiant dalyvautų patys skurstantys gyventojai, socialinėje srityje veikiančios visuomeninės organizacijos bei savivaldybių institucijos. Dauguma lietuvių teigia, kad šių socialinių veikėjų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus padarytų valstybės skurdo mažinimo politiką veiksmingesnę: 82 proc. apklaustųjų pasisakė už savivaldybių institucijų, tiesiogiai dirbančių su skurstančiais gyventojais, dalyvavimą sprendžiant skurdo problemas, 80 proc. – už nevyriausybinių organizacijų, 65 proc. – už pačių skurstančių gyventojų dalyvavimą.

Įvairios Lietuvos visuomenės grupės panašiai vertina būtinybę į skurdo mažinimo politikos formavimą įtraukti savivaldybių institucijas, tiesiogiai dirbančias su skurstančiais gyventojais, ir visuomenines organizacijas, dirbančias skurdo mažinimo srityje. Tuo tarpu remiančių skurstančių gyventojų dalyvavimą sprendžiant skurdo problemas yra reikšmingai daugiau tarp lietuvių, priklausančių skurdo rizikos grupėms. Skurstančių gyventojų dalyvavimą formuojant socialinę politiką dažniau remia bedarbiai (76 proc.), pensininkai (70 proc.), mažiau išsimokslinę (67 proc.) bei mažas pajamas turintys gyventojai (73 proc.).
Visuomenės apklausą Pilietinės visuomenės institutas užsakė įgyvendindamas Europos Komisijos remiamą projektą „Lietuva be atskirties ir skurdo“.