Vyriausybė netrukus turėtų patvirtinti Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir tris jos įgyvendinimo programas. Pilietinės visuomenės instituto (PVI) tyrimai rodo, kad didelė dalis lietuvių, kaip ir prieš dvejus metus, vis dar abejoja, ar ES paramą pavyks panaudoti skaidriai ir veiksmingai.

PVI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “VILMORUS”  2006 metų spalio mėnesį atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad visuomenė ir toliau pasigenda informacijos apie Europos Sąjungos paramą Lietuvai: net 43 proc. respondentų teigia, kad jiems nepakanka ir greičiau  nepakanka tokios informacijos. Tik 23 proc. lietuvių sakėsi esą informuoti pakankamai ir greičiau pakankamai, 27 proc. tvirtino tuo nesidomintys. Palyginę šiuos duomenis su ankstesnių apklausų rezultatais PVI ekspertai pastebi, kad per pusantrų metų gyventojų požiūris iš esmės nepasikeitė: 2005 metų gegužę teigė stokojantys informacijos apie ES paramą 47 proc., o jos turintys pakankamai – 24 proc. gyventojų.

Net 61 proc. lietuvių šiuo metu mano, kad ES struktūrinių fondų parama yra skirstoma neskaidriai ir greičiau neskaidriai. Per pusmetį, palyginus su 2006 m. kovo mėnesio apklausos duomenimis, taip manančių dalis išaugo net 7 proc. Paskirstymo skaidrumu neabejojančiųjų per pusmetį išliko tiek pat – 18 proc. visų apklaustųjų. Pastebėtina, kad šiuo klausimu lietuvių pozicijos išliko beveik nepakitusios nuo pat 2004-ųjų: pasak tų metų spalio mėnesio apklausos, 62 proc. gyventojų buvo įsitikinę, jog Lietuva nesugebės ar greičiau nesugebės ES paramos panaudoti skaidriai ir efektyviai, tik 28 proc. lietuvių tokiais savo valstybės sugebėjimais neabejojo.

Tik 25 proc. gyventojų šiuo metu sakosi žiną apie konkrečius sėkmingai už ES lėšas Lietuvoje  įgyvendintus ar įgyvendinamus projektus. Tuo tarpu net 47 proc. teigia tokių projektų nežinantys. 28 proc. respondentų tuo nesidomi. 28 proc. lietuvių teigia žiną apie konkrečius atvejus, kai ES lėšos Lietuvoje buvo panaudotos neskaidriai, jiems neaiškiems ir abejonių keliantiems tikslams. 42 proc. tokių atvejų nežino, o 30 proc. tuo nesidomi.

Per pastarąjį pusmetį gerokai išaugo su ES parama siejami lietuvių lūkesčiai. Gyventojų, tikinčių,  kad jų gyvenimo gerovė Lietuvai įsisavinus ES paramą žymiai pagerės, padaugėjo nuo 28 proc. šių metų gegužę iki 39 proc. šių metų spalį. Tačiau gyventojų, manančių, kad jų gyvenimo gerovės ES parama nepakeis ar net ją pablogins, per šį laiką išliko tiek pat – 38 proc.
Sveikatos apsaugą visuomenė laiko svarbiausia iš ES struktūrinių lėšų remtina sritimi. Net 74 proc. lietuvių mano, kad ES parama turėtų būti skiriama sveikatos apsaugai gerinti. Pieš pusmetį taip galvojančių buvo mažiau – 63 proc. Kitos visuomenės išskirtos prioritetinės sritys – kaimas ir žemės ūkis (51 proc.), darbo vietų kūrimas (47 proc.) – prieš pusmetį buvo 51 proc., mokslas (43 proc.), švietimas (42 proc.). Mažiausiai lietuviams atrodo svarbios – informacinių technologijų kūrimas (11 proc.), aplinkosauga (10 proc.) ir energetika (8 proc.).