Apie tyrimą

A. Heldas knygoje „Demokratijos modeliai“ rašo: „Mes negalime nedalyvauti politikoje, nors daug žmonių šito siekia. Ar mes atvirai pripažįstame besilaiką tam tikro politinio požiūrio, ar ne, mūsų veikla įsprausta į konkrečios valstybės ir visuomenės rėmus, kuriuose mes veikiame“. Abipusė priklausomybė, kuri sieja valstybę ir piliečius, įpareigoja net ir tuos, kurie neturi tiesioginės pareigos dalyvauti valstybės valdyme, įsitraukti į šį procesą ir išnaudoti galimybes jį paveikti. Vis dėlto Lietuvos ir tarptautiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos visuomenė yra pilietiškai pasyvi (į paskutinius Parlamento rinkimus prie balsadėžių atėjo tik šiek tiek daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių rinkėjų), menkai naudojasi savo teisėmis bei galimybėmis dalyvauti sprendžiant šalies viešuosius reikalus ar įsitraukti į visuomenei svarbias pilietines veiklas (maždaug kas ketvirtas Lietuvos gyventojas nurodo per 2014 metus nedalyvavęs nė vienoje pilietinėje veikloje). Toks visuomenės pasyvumas neužtikrina kokybiško viešosios politikos formavimo, neskatina valdžios atvirumo, nepadeda išplėtoti laisvai politinei bendruomenei būtino piliečių ir valdžios bendradarbiavimo.

Šio Pilietinės visuomenės instituto atlikto tyrimo tikslas – identifikuoti esamo valdžios ir nevyriausybinio (bei piliečių) sektorių bendradarbiavimo spragas priimant viešuosius sprendimus bei pasiūlyti, ką ir kaip reikėtų keisti siekiant kokybiškesnio proceso, pateikti rekomendacijas abiem sektoriams.

Greta kitų tyrimų ir studijų, nagrinėjančių piliečių ir valdžios sektoriaus bendradarbiavimą, piliečių aktyvumą įsitraukiant į valstybės reikalų tvarkymą, šis tyrimas išsiskiria tuo, jog atliktos reprezentatyvios tiek visuomenės, tiek valstybės sektoriaus darbuotojų apklausos – taigi, galima atskirai matyti ir palyginti abiejų sektorių motyvaciją bendradarbiauti, turimas žinias ir bendradarbiavimo patirtis bei kliūtis, trukdančias proceso sėkmei. Kiekybinio tyrimo duomenis papildė kokybinio tyrimo metu – diskusijų grupėse – gauta informacija, padėjusi įvertinti subjektyvias NVO bei valdžios sektoriaus atstovų bendradarbiavimo patirtis. Ši medžiaga leido palyginti ne tik atskirų sektorių bendradarbiavimo vertinimus, bet taip pat įžvelgti bendradarbiavimo ypatumus, būdingus nacionaliniame ir savivaldos lygmenyse, bei subjektyvias bendradarbiavimo dalyvių patirtis, kurios paaiškino ir detalizavo problemas, apie kurias kiekybinė analizė pateikė apibendrintą vaizdą. Atskirai atlikta e-demokratijos galimybių ir naudojimosi jomis savivaldybių interneto svetainėse analizė atskleidė santykį tarp formaliai sukuriamų galimybių gyventojams aktyviau dalyvauti vietos reikalų svarstyme ir realaus jų panaudojimo.

Tyrimo ataskaitą sudaro dvi dalys ir tyrimą apibendrinanti išvadų bei rekomendacijų dalis. Pirmojoje ataskaitos dalyje aptariami Lietuvos teisės aktuose įtvirtinti bendradarbiavimo įrankiai, padedantys piliečiams ir nevyriausybinėms organizacijoms įsitraukti į viešųjų reikalų sprendimą, pristatomos e-demokratijos įrankių galimybės Lietuvoje, pateikiama e-demokratijos savivaldybių interneto svetainėse analizė bei aptariama, kaip gyventojų įtraukimas į viešųjų sprendimų priėmimą pateikiamas Lietuvos savivaldybių metinės veiklos ataskaitose.

Antroji ataskaitos dalis skirta bendradarbiavimo vertinimams, problemoms ir jų sprendimams aptarti. Remiantis reprezentatyvių apklausų duomenimis, diskusijų grupių informacija aprašomas valstybės institucijų bei piliečių (taip pat ir NVO) nusiteikimas bendradarbiauti, esamos patirtys ir jų vertinimas, aptariamos tyrimo metu išryškėjusios kliūtys, užkertančios kelią proceso sėkmei, atsižvelgiant į gautus duomenis, išskiriamos bendradarbiavimo tobulinimo kryptys. Tyrimo autorių daromi apibendrinimai iliustruojami apklausų duomenimis bei diskusijų grupių dalyvių citatomis.

Ataskaitos pabaigoje pateikiamos tyrimo išvados ir rekomendacijos, įvardijančios, ką ir kaip reikėtų keisti, kad menkai naudojamos bendradarbiavimo priemonės būtų gausiai naudojamos, o piliečių ir NVO bendradarbiavimas su valstybės institucijomis turėtų realų poveikį valstybės funkcionavimui. Rekomendacijose išskirti tobulinti aspektai, aktualūs tiek valstybės sektoriaus, tiek NVO atstovams ar atskiriems piliečiams. Tyrimo autorių pasiūlymuose daugiausia dėmesio skiriama ne teisinės bazės keitimui, o bendradarbiavimo trukdžiams, kurie gali būti pašalinami keičiant abiejų bendradarbiaujančių pusių požiūrį vieni į kitus, keliant kompetencijas, nuosekliau įgyvendinant galiojančių teisės aktų nuostatas, tobulinant tarpusavio komunikaciją ir informacijos sklaidą, bendravimo procedūras, atrandant naujus abipusiai patogius ir priimtinus bendradarbiavimo būdus ar formas.

Atsižvelgiant į tyrimu sprendžiamo klausimo aktualumą itin didelei visuomenės daliai, leidinys yra skirtas ne tik valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams, politikams ir nevyriausybinių organizacijų atstovams, dėl savo užimamos palankesnės padėties turintiems geresnes galimybes tobulinti sektorių bendradarbiavimą, bet ir visiems Lietuvos gyventojams, besirūpinantiems aktyviu dalyvavimu priimant viešuosius sprendimus tiek nacionaliniu, tiek savivaldos lygmeniu.

Leidinys PDF formatu.

Tyrimui naudoti apklausų duomenys:
Visuomenės nuomonės apklausa
Valstybės sektoriaus darbuotojų apklausa

 

Tyrimas atliktas įgyvendinant projektą „Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo viešosios politikos sprendimų priėmimo procese stiprinimas“ (projekto kodas: VP1-4.1-VRM-08-V-01-015), remiamą Europos Socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal Europos Komisijos Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą.

es zenkliukas

  • Pavadinimas: Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo viešosios politikos sprendimų priėmimo procese stiprinimas

  • Data: 2013 gruodžio - 2015 gegužės