2020 m. apskaičiuotas Lietuvos visuomenės 2019 m. Pilietinės galios indeksas (PGI) paaugo iki 39,7 balo iš 100 galimų ir tai yra aukščiausia pasiekta reikšmė nuo 2007 m., kai šis indeksas buvo pradėtas skaičiuoti. Žvelgiant į indekso sudedamąsias dalis ir lyginant su paskutiniuoju apskaičiuotu visuomenės PGI 2016 m., bendras teigiamas beveik 3 procentų Pilietinės galios indekso pokytis daugiausiai yra nulemtas pilietinės įtakos vertinimo teigiamo pokyčio: visuomenėje pakilo paprastų žmonių bei visuomeninių organizacijų daromos įtakos priimamiems visuomenei svarbiems sprendimams vertinimas. Visi kiti sudedamieji indekso elementai pakito nedaug.
Remiantis 2020 m. vasario-kovo mėn. vykdytos reprezentatyvios mokytojų apklausos metu surinktais duomenimis atskirai apskaičiuotas Lietuvos mokytojų Pilietinės galios 2019 m. indeksas. Vidutinė Lietuvos mokytojų PGI reikšmė 2019 m. – 53,7 balai iš 100 galimų.
Lietuvos mokytojų pilietinė galia 2019 m. yra ženkliai aukštesnė nei visos visuomenės (39,7). Iš visų PGI sudedamųjų dalių, mokytojai nuo visuomenės labiausiai skiriasi savo pilietiniu aktyvumu: mokytojai dvigubai dažniau nei visuomenė įsitraukia į įvairias pilietines veiklas (mokytojų aktyvumo indeksas 2019 m. lygus 67,4, o visuomenės – 33,8 balams). 71 proc. mokytojų aukoja labdarai, 66 proc. dalyvauja aplinkos tvarkymosi veiklose, 62 proc. dalyvauja vietos bendruomenių veiklose, 46 proc. pasirašė peticiją internetu (27 proc. – ne internetu), 28 proc. dalyvauja visuomeninių organizacijų, judėjimų veikloje.
Mokytojai, lyginant su visa visuomene, taip pat labiau domisi viešaisiais reikalais, pozityviau vertina pilietinę įtaką sprendimų priėmimui visuomenėje, šiek tiek labiau nusiteikę veikti visuomenėje kilus politinei, vietos reikšmės, saugumo ar ekonominei problemai. Tačiau vertindami rizikas, susijusias su pilietine veikla, mokytojai beveik nesiskiria nuo likusios visuomenės.
Lyginant su ankstesniais metais, mokytojų pilietinė galia paaugo (2014 m. apskaičiuota mokytojų PGI vidutinė reikšmė – 48,1, 2009 m. – 47,8, o 2008 m. – 48,6 balai). Didžiausi pokyčiai stebimi pilietinės įtakos bei pilietinės veiklos rizikų vertinime – čia matomas nuoseklus indeksų vidutinių reikšmių augimas nuo 2008 m. (šių indeksų vidutinės reikšmės 2008 m. buvo atitinkamai 53,2 ir 14,6, o 2019 m. – 73,7 bei 31,1): mokytojai vis pozityviau vertina pilietinės visuomenės įtaką sprendimų priėmimui valstybėje ir mažiau tikėtinomis laiko su pilietine veikla susijusias rizikas.
Visgi žvelgiant į mokytojų pilietinio aktyvumo tendencijas, matyti, kad nors mokytojai išlieka pilietinės veiklos lyderiai visoje visuomenėje, jų aktyvumas sumažėjo daugelyje tirtų pilietinių veiklų (pavyzdžiui, lyginant su 2014 m. duomenimis, 14 proc. aukojime labdarai bei aplinkos tvarkymo talkose, 13 proc. – pilietiškai motyvuotame pirkime, 11 proc. dalyvavime vietos bendruomenių veikloje bei religinių bendruomenių vykdomoje socialinėje veikloje ir kitose).
Į 2019 m. PGI tyrimą taip pat įtraukti klausimai apie mokytojų savijautą, matomas problemas, profesijos prestižą, 2018-2019 m. mokytojų protesto veiksmų vertinimą bei įsitraukimą į jį.
Plačiau apie 2019 m. PGI tyrimą:
- Pagrindiniai tyrimo rezultatai skaidrėse (pdf), tekstu (pdf);
- Pranešimas žiniasklaidai (pdf);
- Tyrimo ataskaita (pdf).
2019 m. Lietuvos visuomenės ir Lietuvos mokytojų pilietinės galios indekso tyrimą finansavo LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Reprezentatyvias Lietuvos gyventojų ir Lietuvos mokytojų apklausas 2019 metų Pilietinės galios indekso tyrimui atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
Grįžti į pagrindinį Pilietinės galios indekso tyrimo puslapį.