Lietuvoje pasikeitus santvarkai politinį gyvenimą sudaro daugybė politinių procesų ir reiškinių kaip rinkimai, referendumai, piketai, susirinkimai, peticijos, kuriuos lemia politiniai, ekonominiai, teisiniai ir socialiniai veiksniai.

Dalyvavimo kultūra laikoma viena iš esminių politinės kultūros elementų. Piliečių dalyvavimas sprendimų priėmimo procese liudija apie visuomenės aktyvumą, piliečių interesų atspindėjimą priimtuose sprendimuose, sprendimų priėmimo efektyvumą ir reikalingumą, skatina pasitikėjimą valstybės ir savivaldybės institucijomis, formuoja pilietinę atsakomybę, kuri pasireiškia kiekvieno piliečio asmeninio dalyvavimo visuomenės svarbos suvokimu.

Tyrimo tikslai:

• išanalizuoti įstatyminį visuomenės dalyvavimo reglamentavimą vyriausybės lygiu ir pateikti pasirinkto valstybės modelio dėl piliečių dalyvavimo ir jų informavimo veikimą (kokie teisės aktai numato piliečių dalyvavimo galimybes ir galimus būdus (sąrašas ir nuostatos);
• įvertinti teisinių nuostatų veikimą tiesioginio gyventojų dalyvavimo (viena iš kontrolė formų) sprendžiant vietos reikalus;
• apžvelgti užsienio valstybių patirtį ir jų pasirinktas priemones bei būdus dėl piliečių dalyvavimo;
• pateikti veiksmų planą (konkrečiai nurodant, kokius teisinius dokumentus reikia pakeisti ar papildyti ar naujai priimti; kaip būtu galima paskatinti piliečius aktyviai dalyvauti sprendžiant viešuosius klausimus; kokius būdu ar priemones turi pasirinkti Vyriausybės ir vietos savivaldos institucijos siekdamos sužinoti piliečių interesus ir juos paskatinti dalyvauti svarstant viešuosius klausimus).

Tyrimui vadovavo Laura Stračinskienė

Žr. tyrimo ataskaitą ==>>

• Pavadinimas: Piliečių dalyvavimo galimybės priimant sprendimus vyriausybės ir savivaldybės lygyje

• Data: 2005 sausio - 2005 gruodžio