„Lietuvos rytas“ ir regioniniai bei vietos laikraščiai šalyje išlieka svarbiausiais politinės informacijos šaltiniais. Pilietinės visuomenės instituto užsakymu 2006 m. gegužės mėnesį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad beveik trečdalis – 27,7 proc. –  lietuvių sakosi apie politinius įvykius dažniausiai sužinantys iš dienraščio „Lietuvos rytas“, 25 proc. – iš regioninio ar vietinio laikraščio, 17,4 proc. tvirtina laikraščių iš viso neskaitą.

„Lietuvos rytas“ populiariausias tarp aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių: kas antras aukštąjį išsilavinimą turintis lietuvis teigia apie politinius įvykius sužinąs iš „Lietuvos ryto“. Šis dienraštis itin populiarus tarp aukštesnes pajamas gaunančių asmenų, specialistų, tarnautojų bei studentų.

„Respublikos“ grupės leidinius – „Vakaro žinias“ ir „Respubliką“ – kaip svarbiausius politinės informacijos šaltinius nurodo atitinkamai 10,2 ir 7,7 proc. respondentų. Dažniausiai iš „Vakaro žinių“ apie politinius įvykius sužino lietuviai, turintys nebaigtą vidurinį, vidurinį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą (po 12 proc.). Šiuo dienraščiu kaip politikos žinių šaltiniu remiasi tik 4 proc. aukštąjį išsilavinimą įgijusių gyventojų.

„Respublikos“ politine informacija pasikliauja vienoda dalis tiek aukštąjį, tiek vidurinį bei specialųjį vidurinį išsilavinimą turinčių lietuvių (po 9 proc.). Šis dienraštis, matyt, dėl to, kad leidžiamas ir rusiškai, daug populiaresnis tarp lenkų (40 proc.) ir rusų (19 proc.), negu tarp lietuvių (4 proc.) kilmės gyventojų.

Įsidėmėtina, kad net 46 proc. piliečių dažniausiai apie politinius įvykius sužino iš „Lietuvos ryto“ bei „Respublikos“ grupės leidinių „Respublika“ ir „Vakaro žinios“. Šioms dviems žiniasklaidos grupėms taip pat priklauso nemaža dalis regioninės spaudos, kurios politine informacija, kaip minėta, remiasi ketvirtadalis lietuvių.

Pilietinės visuomenės instituto ekspertai pastebi, kad skirtingus politinės informacijos šaltinius renkasi skirtingų politinių partijų rėmėjai. Iš „Lietuvos ryto“ apie politinius įvykius sužino daugiausia Tėvynės Sąjungos (37 proc.), Socialdemokratų (34 proc.) ir Naujosios sąjungos (34 proc.) šalininkų, mažiausia –  Valstiečių liaudininkų (18 proc.), Liberalų demokratų (15 proc.) ir Darbo partijos (13 proc.) rėmėjų. Daugiausia „Respublikos“ gerbėjų yra tarp Liberalų demokratų (18 proc.) ir Darbo partijos (15 proc.), o mažiausia – tarp Tėvynės Sąjungos (1 proc.) ir Socialdemokratų (3 proc.) šalininkų. „Vakaro žinias“ kaip politinės informacijos šaltinį dažniausiai nurodė Socialdemokratų (18 proc.) ir Valstiečių liaudininkų (14 proc.), o rečiausiai – Tėvynės Sąjungos (5 proc.) rėmėjai.

Daugiausia neskaitančių laikraščių yra tarp Darbo partijos (19 proc.) ir Tėvynės Sąjungos (16 proc.), o mažiausia – tarp Liberalų demokratų (10 proc.) ir Naujosios sąjungos (11 proc.) šalininkų.
Lietuvių politinės informacijos šaltiniai per pusantrų metų esmingiau nepakito: panašių atsakymų sulaukta ir į tuos pačius Pilietinės visuomenės instituto 2004 m. gruodį užduotus klausimus („Vilmorus“ 2004 gruodžio 2-5 d.). Pagrindinė naujovė – dienraščio „15 minučių“ atsiradimas: svarbiausiu politinės informacijos šaltiniu jį laiko 4,8 proc. respondentų. Šiek tiek – keturiais nuošimčiais – sumažėjo „Vakaro žinių“ politinė svarba.

Iš kokio laikraščio Jūs dažniausiai sužinote apie politinius įvykius?