| Neleiskime Lietuvos paversti policine valstybe |
|
| Europos Parlamento narys Leonidas Donskis, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius 2011 m. gegužės 20 d. priėmė ir viešai skelbia poziciją dėl slaptųjų tarnybų ir teisėtvarkos savivalės. |
| |
| „Civitas“ moksleivių akademijas 2 681,12 Lt suma parėmė AB „Swedbank“ |
|
| 2010 m. 20-čiai nevyriausybinių organizacijų ir projektų „Swedbank“ skyrė kalėdinę paramą, kurios bendra suma – 1 mln. SEK (381 600 litų). Pilietinės visuomenės instituto organizuojamos Moksleivių akademijos „Civitas“ sulaukė 2 681,12 Lt paramos. |
| |
| Prašoma nušalinti prokurorą J. Laucių ir ištirti jo veiksmus tiriant E. Kusaitės bylą |
|
Europos Parlamento narys Leonidas Donskis, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys bei Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius LR Generalinio prokuroro Dariaus Valio prašo nušalinti prokurorą Justą Laucių nuo Eglės Kusaitės bylos tyrimo bei atlikti jo veiksmų šioje byloje pagrįstumo ir teisėtumo tyrimą. Taip pat D. Valio prašoma, nustačius J. Lauciaus veiksmuose Lietuvos Respublikos įstatymų ir/ar profesinės etikos pažeidimų, patraukti jį atsakomybėn bei atlikti tyrimą dėl leidimo Rusijos Federacijos saugumo pareigūnams apklausti Eglę Kusaitę pagrįstumo bei šios apklausos aplinkybių, tarp jų – ir Eglės Kusaitės žmogaus teisių – galimų pažeidimų. |
| |
| 11 klausimų VSD vadovui dėl galimai pažeistų žmogaus teisių |
|
| Europos Parlamento narys Leonidas Donskis, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius ir Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys 2010 m. liepos 2 d. dar vienu, jau antru, laišku kreipėsi į VSD generalinį direktorių Gediminą Griną dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų tiriant klaipėdietės Eglės Kusaitės bylą. VSD vadovui pateikta 11 klausimų, kurie, tikimasi, gali padėti jo ketinamam pradėti VSD vidaus tyrimui. |
| |
| Prašymas Valstybės saugumo departamentui pradėti tyrimą dėl E. Kusaitės apklausos |
|
| Europos Parlamento narys Leonidas Donskis, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys bei Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui Gediminui Grinai pateikė prašymą pradėti tyrimą dėl praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie balandžio mėnesį vykdytą Eglės Kusaitės apklausą, kurioje galimai dalyvavo Rusijos pareigūnai ir kurios metu galimai šiurkščiai pažeistos įtariamosios teisės. Prašymo kopiją jo autoriai taip pat pateikė LR Prezidentei D. Grybauskaitei. |
| |
| Lietuviai nori permainų teismuose |
|
Lietuvos Seimui antrus metus svarstant Teismų įstatymo projektą, Pilietinės visuomenės institutas, pasitelkęs visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centrą „Vilmorus“, pamėgino pasiaiškinti, kaip teismų darbą vertina piliečiai. |
| |
| Lietuvos pilietinė galia - vis dar menka |
|
| Pilietinės visuomenės institutas ir visuomenės nuomonės tyrimų centras „TNS Gallup“ pristatė pirmąkart Lietuvoje atliktą Lietuvos visuomenės pilietiškumo tyrimą – Pilietinės galios indeksą. |
| |
| Lietuviai skurdą sieja su socialinio teisingumo stoka |
|
Visuomenės pastangos siekti socialinės darnos nemaža dalimi priklauso nuo žmonių požiūrio į skurdą ir jo priežastis. Net 38 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad svarbiausia skurdo priežastis - socialinio teisngumo stygius visuomenėje. 24 proc. lietuvių skurdą supranta kaip neišvengiamą visuomenės raidos pasekmę. Tiek pat žmonių yra įsitikinę, kad skurdo priežastis - tinginystė ir silpna valia, o 1 iš 10 gyventojų sieja skurdą su sėkmės trūkumu. |
| |
| Lietuviai neigiamai vertina valdžios pastangas mažinti skurdą |
|
| Dauguma lietuvių - 78 proc. - teigia, kad skurdas yra aktuali ar net labai aktuali Lietuvos problema. Taip pat didelė visuomenės dalis mano, kad dabartinė valdžia nesugeba reikiamai šios problemos spręsti, o piliečiai neturi galimybės paveikti šalies socialinės politikos. |
| |
| Lietuviai pasisako už pilietybės išsaugojimą |
|
| Lietuvių pilietinę tapatybę tiriantys Pilietinės visuomenės instituto (PVI) ekspertai pastebi, kad mūsų visuomenėje vyrauja atvira, vakarietiška pilietybės samprata. Devyni iš dešimties lietuvių pasisako už Lietuvos pilietybės išsaugojimą asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę. |
| |
| Pilietinės visuomenės institutas pradeda vykdyti projektą "LabAS" |
|
| Šių metų sausį Pilietinės visuomenės institutas kartu su partneriais – Lietuvos radiju ir televizija, dienraščiu Lietuvos žinios, internetiniais dienraščiais Bernardinai.lt ir Delfi.lt, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centru, pradeda įgyvendinti Europos Komisijos remiamą projektą “Lietuva be atskirties ir skurdo” – “LabAS”. |
| |
| Lietuviai geriausiai vertina Vakarų Europos ir JAV politines santvarkas |
|
| Geriausiai lietuviai vertina Vakarų Europos ir JAV politines santvarkas, blogiausiai – Baltarusijos ir Rusijos. Tai parodė Pilietinės visuomenės instituto (PVI) užsakymu šių metų spalį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys. |
| |
| Lietuviai panašiai vertina Sovietų Sąjungos ir šių dienų Lietuvos santvarkas |
|
| Lietuviai panašiai vertina politines santvarkas buvusioje Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Lietuvoje. Tai parodė Pilietinės visuomenės instituto (PVI) užsakymu šių metų spalį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Piliečiai buvo paprašyti įvertinti politinę santvarką Sovietų Sąjungoje ir šiandienos Lietuvoje. 24,0 proc. lietuvių gerai arba labai gerai įvertino santvarką buvusioje Sovietų Sąjungoje, vos daugiau - 25,1 proc. – taip įvertino esamą santvarką Lietuvoje. Blogai ir labai blogai Sovietų Sąjungos santvarką vertina 41,2 proc., o Lietuvos - 32,4 proc. piliečių. |
| |
| Lietuviai nebūtų pakantūs Rytų šalių kišimuisi į Lietuvos reikalus |
|
| Lietuviai nėra pakantūs Baltarusijos ir Rusijos kišimuisi į Lietuvos politiką. Tai parodė Pilietinės visuomenės instituto (PVI) užsakymu šių metų spalį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai 20 miestų ir 63 kaimuose. |
| |
| Rusiją ir Baltarusiją lietuviai laiko labiausiai priešiškomis valstybėmis |
|
Lietuvių įsitikinimu, priešiškiausios Lietuvai yra jos kaimynės Rusija ir Baltarusija. Tai parodė Pilietinės visuomenės instituto (PVI) užsakymu šių metų spalį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Paprašyti pasakyti, kurios penkios šalys yra nedraugiškiausios, labiausiai priešiškai nusiteikusios Lietuvos atžvilgiu, net 61,5 proc. gyventojų nurodė Rusiją, o 50,2 proc. – Baltarusiją. Šių dviejų valstybių draugiškumu abejoja ypatingai didelė lietuvių visuomenės dalis.
|
| |
| Latviją ir Lenkiją lietuviai laiko draugiškiausiomis valstybėmis |
|
| Lietuvių įsitikinimu, geriausios Lietuvos draugės bei sąjungininkės yra kaimynės Latvija ir Lenkija. Tai parodė Pilietinės visuomenės instituto (PVI) užsakymu šių metų spalį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Prašomi pasakyti, kurios penkios šalys yra geriausi Lietuvos draugai ir sąjungininkai, net 61 proc. apklaustųjų nurodė Latviją, o 53 proc. – Lenkiją. 45 proc. gyventojų teigė, kad draugiškiausia Lietuvai esanti Estija. Lietuvių simpatijos šioms trims valstybėms yra ypatingai stiprios. |
| |
| Dauguma lietuvių nėra tikri, kad Europos Sąjungos parama bus panaudota skaidriai |
|
| Vyriausybė netrukus turėtų patvirtinti Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir tris jos įgyvendinimo programas. Pilietinės visuomenės instituto (PVI) tyrimai rodo, kad didelė dalis lietuvių, kaip ir prieš dvejus metus, vis dar abejoja, ar ES paramą pavyks panaudoti skaidriai ir veiksmingai. |
| |
| Lietuviai savo šalyje pasigenda tikros savivaldos |
|
| Lietuvos politikai ilgai ginčijasi dėl galimų tiesioginių merų rinkimų. Tuo tarpu Pilietinės visuomenės instituto ekspertų nuomone, politikų pastangos šiandien turėtų būti sutelktos į daug esmingesnę pertvarką – į tikros savivaldos Lietuvoje sukūrimą. |
| |
| Ketvirtadalis lietuvių ir šiandien Prezidento rinkimuose paremtų Valdą Adamkų |
|
| Prieš porą metų valstybės vadovu antrąkart tapusiam Valdui Adamkui pavyko atkurti pakirstą piliečių pasitikėjimą Prezidento institucija. |
| |
| Lietuvos radijo ir televizijos žinių laidos laikomos patikimiausiomis, o „Dviračio žynios“ – šalies politiką geriausiai atspindinčia TV laida |
|
| Visuomenė labiausiai pasitiki Lietuvos radijo ir televizijos informacinėmis laidomis. Pilietinės visuomenės instituto užsakymu 2006 m. gegužės mėnesį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad trečdalis – 34 proc. - leituvių Lietuvos radijo 1-osios programos informacines ir diskusijų laidas laiko patikimiausiomis radijo laidomis, o 32 proc. - LTV „Panoramą“ ir žinias patikimiausiomis informacinėmis TV laidomis. Iš autorinių TV laidų, kaip geriausiai atspindinčią politines aktualijas laidą, visuomenė išskiria LNK „Dviračio žynias“ (18,5 proc.), o iš interneto portalų - Delfi.lt (17,5 proc.). |
| |
