Pilietinės visuomenės instituto užsakytas visuomenės nuomonės tyrimas, kurį liepos-rugsėjo mėn. atliko „Vilmorus“, rodo, kad dabartinių visuomenės nuotaikų politikos atžvilgiu neįmanoma apibūdinti kitaip, kaip politinės depresijos.

Nusivylimas valdžia
Vyriausybės darbą rugsėjį blogai vertina net 69,4 procento apklaustųjų Lietuvos gyventojų; prieš mėnesį jų būta dar daugiau – 78,7 proc., nors tada dar nebuvo naftos produktų kainų kilimo, o Lietuvai negrėsė galimas infliacijos šuolis. Be to, net 70,5 proc. respondentų yra įsitikinę, kad Lietuvos problemų spręsti Vyriausybė nesugeba. Nepatenkintųjų Vyriausybės darbu gausu ir dviejų valdančiąją koaliciją sudarančių partijų rėmėjų gretose: kad Algirdo Brazausko vadovaujama Vyriausybė „dirba blogai“, mano net 76,8 proc. Valstiečių ir Naujosios demokratijos sąjungos rėmėjų bei 63,7 proc. Darbo partijos rėmėjų. Tik tarp socialdemokratų rėmėjų Vyriausybę palaikančių dauguma – 65,2 proc., tačiau net ir jų daugiau negu trečdalis (34,8 proc.) Vyriausybės darbu nepatenkinti.
Taigi nepasitenkinimas Vyriausybe – visuotinis. Tačiau drauge visuomenės dauguma neįžvelgia jokios išeities iš nusivylimą keliančios politinės situacijos. 65,2 proc. apklausos dalyvių mano, kad Algirdo Brazausko vadovaujamos Vyriausybės keisti nereikia, o į klausimą, ar Lietuvai būtų naudingi pirmalaikiai Seimo rinkimai, neigiamai atsakė 66,7 proc. apklaustųjų. Vėlgi, nepaisant nepasitenkinimo Vyriausybe, tikėtiniausiu kandidatu į naujojo premjero poziciją regimas dabar jai vadovaujantis Algirdas Mykolas Brazauskas (29,4 proc.). Dar daugiau: paklausti, kokios politinės jėgos, ateinančiuose rinkimuose gavusios Seimo daugumą, galėtų užtikrinti geresnį jo darbą, net 39,3 proc. respondentų atsakė, jog politinės padėties pagerinti negali niekas.

Nepasitikėjimas savo politine galia
Apklausa taip pat rodo, kad visuomenė stokoja ryžto ginti savo ar valstybės interesus. Tik 20,6 proc. respondentų pasiryžę protestuoti prieš valdžią dėl blogėjančių asmeninio gyvenimo sąlygų,  o 14,6 proc. respondentų – dėl valdžios nesugebėjimo spręsti visuomenei svarbias problemas. Visuotinė valdžios korucija ar kita nusikalstama veikla protestuoti paskatintų tik 10,4 proc. Pastebėtina, kad mažiausia visuomenės dalis – tik 9,6 proc. apklaustųjų – ketintų protestuoti prieš visišką valdžios pasidavimą Rusijos įtakai.
Net 44,1 proc. respondentų nedalyvautų viešose protesto akcijose prieš valdžią jokiu atveju.
Taigi, viena vertus, matyti didžiulis visuomenės nusivylimas išrinktąja valdžia ir jos gebėjimu spręsti visuomenei aktualias problemas. Kita vertus, visuomenė nepasitiki ir savo jėgomis. Ji netiki savo galimybe ką nors pakeisti bei politinio veikimo prasme apskritai, lygiai kaip ir geresnėmis politinės ateities perspektyvomis.
Kita tendencija, kurią galima išgirsti greta dominuojančios depresijos gaidos – visuomenės dar neapleidęs visiškai naujos politinės jėgos laukimas. Jeigu daugiausia (39,3 proc.) respondentų mano, kad politinės padėties nepagerins niekas, tai antroje vietoje – tikėjimas „visiškai nauja, iki šiol valdžioje nebuvusia politine jėga“ (17,2 proc.). Jeigu tikėtiniausiu kandidatu į naujus premjerus laikomas Algirdas Brazauskas, tai antroje ir trečioje vietoje – premjerais niekad nebuvę politikai: Petras Auštrevičius (11,8 proc.) ir Artūras Paulauskas (9,5 proc.).
Trumpai tariant, Lietuvos piliečiai, kaip ir anksčiau, labiausiai linkę į nusivylimą keliančią politiką numoti ranka arba rinktis dar neišmėgintą naują jėgą. Valios veikti politinėje erdvėje ir taip ginti savo ir savo valstybės interesus Lietuvos visuomenė stokoja.
Šie reiškiniai, kaip ir kitos Lietuvos politinio organizmo raidos tendencijos, bei galimybės juos įveikti detaliau analizuojami ir aptariami „Pilkajame dokumente“ – netrukus pasirodysiančioje Lietuvos politinių procesų studijoje, kurią rengia Pilietinės visuomenės institutas.